Lietuvos verslo žemėlapis skaičiais: kur telpa milijardai, o kur

Rekvizitai24.lt duomenų apžvalga, 2026 m. spalio 16 d.

Lietuvos verslas – tai ne tik stambūs koncernai, apie kuriuos kasdien kalbama naujienose. Tai ir šimtai tūkstančių mažų bendrovių, kurios kuria darbo vietas, moka mokesčius ir lemia, kaip atrodo šalies ekonomika. Rekvizitai24.lt portalo, kuris kaupia viešai prieinamus įmonių duomenis, statistika leidžia pažvelgti į šį paveikslą iš arti: kiek įmonių veikia, kuriose srityse jų daugiausia, kur jos telkiasi ir kurios mokamais atlyginimais pralenkia visus kitus.

Daugiau nei 229 tūkstančiai veikiančių įmonių

Pagal portalo duomenis, kurie atnaujinti 2026 m. spalio 16 d., Lietuvoje šiuo metu veikia 229 253 įmonės. Jų duomenų bazėje sukaupta apie 1,3 mln. finansinių ataskaitų, 2,4 mln. viešųjų pirkimų sutarčių ir net 10,8 mln. mėnesinių Sodros įrašų. Tokia apimtis rodo, kokia detali tapo verslo skaidrumo infrastruktūra: dešimties metų pajamų, pelno, turto ir kapitalo istorija, vidutinio atlyginimo kaitos duomenys nuo 2018 metų, sumokėti mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, mokestinės nepriemokos bei viešieji pirkimai nuo 2015 iki 2025 metų.

Šie duomenys svarbūs ne tik žurnalistams ar analitikams. Verslo partneriai, tiekėjai, bankai ir net būsimi darbuotojai vis dažniau prieš sudarydami sandorį ar priimdami pasiūlymą pasitikrina, kaip įmonei sekasi. Portalo teigimu, tai, už ką kitur tenka mokėti – už vieną ataskaitą nurodoma 45 eurų kaina – čia pateikiama nemokamai.

Milžinai, kurie viršija visus kitus

Didžiausių įmonių sąrašas primena, kad Lietuvos ekonomikos viršūnę užima energetikos, prekybos ir degalų sektoriai. Portalo viršuje – šešios bendrovės, kurių nurodyti dydžiai siekia šimtus milijonų ar net milijardus eurų (portalo pagrindiniame puslapyje rodiklio pavadinimas prie sumų nenurodytas, tačiau pagal kontekstą tai yra didžiausių įmonių mastą atspindintys finansiniai rodikliai, tikėtina, pajamos):

VietaĮmonėSuma1AB „ORLEN Lietuva“5,87 mlrd. €2MAXIMA LT, UAB2,21 mlrd. €3Pinetree Capital UAB1,73 mlrd. €4UAB „Ignitis“967,2 mln. €5IKI Lietuva, UAB934,1 mln. €6UAB „Viada LT“924,3 mln. €

Skaičiai kalba patys už save. Pirmaujanti naftos perdirbimo bendrovė „ORLEN Lietuva“ pagal šį rodiklį beveik 2,7 karto pralenkia antroje vietoje esantį prekybos tinklo „Maxima“ operatorių. Jei sudėtume visų šešių sąrašo dalyvių sumas, gautume apie 12,6 mlrd. eurų, ir net 46 proc. šios sumos tektų vienai „ORLEN Lietuva“. Tokia koncentracija rodo, kokį svorį šalies ekonomikoje turi kelios sistemiškai svarbios įmonės.

Verta atkreipti dėmesį ir į sąrašo įvairovę. Energetikos grupė „Ignitis“, naftos produktų pardavėjai „Viada LT“ ir „ORLEN“, du didžiausi maisto prekybos tinklai – „Maxima“ ir „IKI“ – leidžia įžvelgti, kad didžiausi pinigų srautai teka per kasdienio vartojimo ir energijos grandinę. Tai sektoriai, kurių paslaugų ar produktų žmonės negali atsisakyti, tad jų apyvartos išlieka didelės net ir ekonomikos svyravimų metu.

Kur mokamos didžiausios algos

Jeigu stambiausios įmonės pagal apimtis garsėja pinigų srautais, tai dosniausiai darbuotojams atsilygina visai kitokio profilio bendrovės. Portalas, remdamasis Sodros duomenimis, skelbia didžiausius vidutinius mėnesinius atlyginimus:

Wargaming Vilnius UAB – 13 205 € (676 darbuotojai)
Johnson Matthey Global Business Services Lithuania UAB – 13 079 € (259 darbuotojai)
UAB „MESTILLA“ – 11 309 € (77 darbuotojai)
AB „Ignitis grupė“ – 9 914 € (66 darbuotojai)
UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ – 9 498 € (130 darbuotojų)

Svarbu pabrėžti: tai vidutiniai rodikliai, kurie priklauso ir nuo darbuotojų struktūros. Pavyzdžiui, „Ignitis grupėje“ dirba vos 66 žmonės – tai greičiausiai valdymo ir vadovaujantis personalas, todėl vidurkis aukštas. Tačiau „Wargaming Vilnius“ atvejis išsiskiria: net 676 darbuotojų kolektyve vidutinis atlyginimas viršija 13 tūkst. eurų per mėnesį. Skaičiuojant tiesiogiai, tai reiškia daugiau nei 158 tūkst. eurų per metus vienam žmogui. Nė viena iš penkių sąrašo bendrovių neatstovauja tradicinei gamybai ar prekybai – tai žaidimų kūrimas, pasaulinių paslaugų centras, finansinės ar energetikos valdymo struktūros ir tarptautinė tabako korporacija. Pasak šių duomenų, aukščiausius atlyginimus Lietuvoje lemia ne pramonės mastas, o aukštos pridėtinės vertės veikla ir tarptautinių grupių paslaugų centrai.

Iš viso penkiose sąrašo įmonėse dirba 1 208 žmonės. Palyginti su 229 tūkst. įmonių kitose sferose dirbančiaisiais, tai – maža saujelė. Tad aukščiausių atlyginimų klubas lieka siauras, bet jis nurodo kryptį, kuria Lietuva gali judėti kurdama didesnės vertės darbo vietas.

Kuo užsiima daugiausia įmonių

Statistika pagal veiklos sritis atskleidžia, kad daugiausia įmonių veikia ne gamybos ar technologijų, o paslaugų ir nekilnojamojo turto bei transporto srityse. Pirmaujantys penki sektoriai:

Kitų narystės organizacijų veikla – 5 095
Nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas – 5 065
Krovininis kelių transportas – 5 055
Naujų pastatų statyba – 3 701
Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla – 2 975

Beveik identiški pirmųjų trijų sričių skaičiai – kiekvienoje apie 5 tūkst. įmonių – rodo, kad nekilnojamasis turtas ir logistika išlieka Lietuvos verslo stuburu. Prie nekilnojamojo turto nuomos galime pridėti ir 1 469 įmones, užsiimančias nuosavo turto pirkimu ir pardavimu, taigi sektorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, atstovauja daugiau nei 6,5 tūkst. bendrovių, jeigu nepriskaičiuosime statybų. Statyba su naujų pastatų plėtra (3 701), apdailos darbais (1 526) ir inžinerine projektavimo veikla (967) užima dar vieną milžinišką dalį.

Transporto sektorius taip pat neįprastai gausus: be 5 055 krovininio kelio transporto įmonių, dar 1 066 bendrovės užsiima krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla. Tai atspindi Lietuvos, kaip tranzito šalies, vaidmenį Europos logistikoje.

Gausu ir kasdienių paslaugų: restoranų veikla (2 458 įmonės), apskaitos, buhalterijos ir audito paslaugos (2 437), variklinių transporto priemonių remontas (2 159), odontologinės priežiūros praktikos (1 256) bei reklamos agentūros (998). Technologijų pusėje, kitos kompiuterių programavimo veiklos įmonių yra 1 635 – daugiau nei baldų gamybos (1 011), kuri Lietuvoje laikoma tradicine eksporto šaka.

Vilnius, Kaunas ir visi kiti

Įmonių geografija vis dar ryškiai centralizuota. Pagal portalo duomenis:

Vilnius – 82 934
Kaunas – 30 279
Klaipėda – 12 427
Kauno r. sav. – 8 112
Vilniaus r. sav. – 7 699
Šiauliai – 6 528
Panevėžys – 5 415

Vien Vilniuje registruota apie 36 proc. visų veikiančių šalies įmonių. Pridėjus Kauną ir Klaipėdą, trijų didžiųjų miestų dalis perkopia 54 proc. – daugiau nei pusė verslo sutelkta trijuose miestuose. Prie jų dar pridėjus gretimas Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybes, kuriose registruota beveik 16 tūkst. įmonių, matome ryškius metropolinius branduolius. Regionų miestai – Alytus (3 215), Marijampolė (2 217) ar Palanga (2 124) – atrodo kuklesni, nors kurortinė Palanga, turinti vos kelias dešimtis tūkstančių gyventojų, savo verslo gausa nenusileidžia gerokai didesniam Marijampolės miestui.

Ką sako šie skaičiai

Pirma, Lietuvos ekonomika yra dviguba. Viename poluje – kelios milžiniškos energetikos ir prekybos įmonės, generuojančios milijardus; kitame – šimtai tūkstančių mažų ir vidutinių bendrovių, kurios dažnai užsiima nekilnojamuoju turtu, transportu, statybomis ar paslaugomis.

Antra, aukšti atlyginimai telkiasi ne ten, kur didžiausi apyvartų skaičiai. Nė viena iš penkių daugiausia mokančių įmonių nepatenka į šešių didžiausių sąrašą. Tai primena, kad žinių ekonomika ir tarptautinių paslaugų centrai kuria ne mažiau vertingas darbo vietas nei tradicinė pramonė.

Trečia, geografinė koncentracija kelia klausimų regionų politikai. Kai daugiau nei pusė įmonių užsiregistravusios trijuose miestuose, regionų plėtros ambicijos susiduria su realia verslo traukos jėga.

Galiausiai, patys duomenys keičia verslo kultūrą. Kai kiekvienas gali nemokamai pasitikrinti partnerio finansinę istoriją, mokestines nepriemokas ar vidutinį atlyginimą, nepatikimiems žaidėjams slėptis tampa vis sunkiau. Tai gera žinia ir sąžiningam verslui, ir vartotojams.